Vladimiras Menšovas

Vladimiras Menšovas

Gimė	1939 m. rugsėjo 17 d. Baku, Azerbaidžano TSR, TSRS
Mirė	2021 m. liepos 5 d. (81 metai) Maskva, Rusija
Palaidotas (-a)	2021 m. liepos 8 d. Novodevičės kapinėse
Sutuoktinis (-ė)	Vera Alentova
Vaikai	Julija Menšova

Veikla	aktorius ir režisierius
Partija	Vieningoji Rusija

Alma mater	1970 m. Visasąjunginis valstybinis Kinematografijos institutas

Vikiteka	Vladimiras Menšovas

Vladimiras Valentinovičius Menšovas (rus. Влади́мир Валенти́нович Меньшо́в; 1939 m. rugsėjo 17 d. – 2021 m. liepos 5 d.) – rusų aktorius ir režisierius.

Biografija

1961–1965 m. mokėsi Maskvos meninio akademinio teatro Mokykloje-studijoje (vaidybos skyriuje). 1967–1970 m. VGIK studijavo režisūrą.

1970 m. debiutavo kaip aktorius filme „Laimingas Kukuškinas“. 1977 m. pastatė pirmąjį savo filmą „Pokštas“.

1980 m. filmas „Maskva netiki ašaromis“ išgarsino režisierių, už jį pelnė Oskarą.

Nuo 1982] m. dėstė kino režisūrą Aukštuosiuose scenaristų ir režisierių kursuose. Nuo 2009 m. – Kinematografijos institute, Aukštojoje Ostankino televizijos mokykloje.

Jo sukurtuose filmuose vaizduojamas paprastų žmonių gyvenimas, jų likimai, lyrizmas susipynęs su humoru.

Mirė nuo COVID-19.^[1]^[2]^[3]

Svarbiausi vaidmenys

1970 m. Paška Kukuškinas. Laimingasis Kukuškinas. Rež. Aleksandras Pavlovskis.
1973 m. Semionas Bobrovas. Žmogus savo vietoje. Rež. Aleksejus Sacharovas.
1974 m. Martjamovas. Sūrus šuo. Rež. Nikolajus Košeliovas.
1975 m. Klimas Avilovas. Paskutinis susitikimas. Rež. Borisas Bunejevas.
1977 m. Michailas Petrovas. Savo nuomonė. Rež. Julijus Karasikas.
1982 m. Igoris. Apmąstymų laikas. Rež. Sergejus Aškenazi.
1988 m. Paša. Kur surasti nofeletą? Rež. Geraldas Bežanovas.
1989 m. Sporto direktorius. Lėlytė. Rež. I. Fridbergas.
1990 m. Rogaliovas. Advokatas. Rež. Iskanderis Chamrajevas.
1997 m. Menšikovas. Caraitis Aleksejus. Rež. Vitalijus Melnikovas.
2004 m. Geseris. Nakties sargyba. Rež. Timuras Bekmambetovas.
2005 m. Generolas. Laikas rinkti akmenis. Rež. Aleksejus Karelinas.
2006 m. Geseris. Dienos sargyba. Rež. Timuras Bekmambetovas.
2013 m. Eduardas Balašovas. Legenda nr. 13. Rež. Nikolajus Lebedevas.

Svarbiausi režisuoti filmai

1977 m. Pokštas (Розыгрыш).
1980 m. Maskva netiki ašaromis (Москва слезам не верит).
1981 m. Naktis trumpa (Ночь коротка).
1984 m. Meilė ir balandžiai (Любовь и голуби).
1995 m. Širli-Myrli (Ширли-мырли).
2000 m. Dievų pavydas (Зависть богов).

Apdovanojimai

1981 m. TSRS valstybinė premija
1989 m. RTFSR liaudies artistas
1999 m. IV laipsnio ordinas „Už nuopelnus Tėvynei“
2010 m. III laipsnio ordinas „Už nuopelnus Tėvynei“
2017 m. II laipsnio ordinas „Už nuopelnus Tėvynei“

Šaltiniai

↑ Vladimir Menšov. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008
↑ Menšovas Vladimiras Valentinovičius: biografija, karjera, asmeninis gyvenimas^{[neveikianti nuoroda]}
↑ „Nuo koronaviruso mirė garsus rusų režisierius, „Oskaro“ premijos laureatas Vladimiras Menšovas“, delfi.lt. 2021-07-05. Nuoroda tikrinta 2021-07-05.

Nuorodos

IMDb profilis

[vle-1] Vladimir Menšov. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008

[2] Menšovas Vladimiras Valentinovičius: biografija, karjera, asmeninis gyvenimas^{[neveikianti nuoroda]}

[3] „Nuo koronaviruso mirė garsus rusų režisierius, „Oskaro“ premijos laureatas Vladimiras Menšovas“, delfi.lt. 2021-07-05. Nuoroda tikrinta 2021-07-05.

[1]

[2]

[3]